Šaltą žiemos vakarą poetinio žodžio puoselėtojai rinkosi Zarasų viešojoje bibliotekoje, kur vyko  Vasilijaus Trusovo trečiosios poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ pristatymas. Tai lyg pirmosios „Užpustytos laiko stotys“ (2003 m.) ir antrosios „Siauri likimo vartai“ (2010 m.) tąsa.

„Vis atrodo-/ Neinu, o grįžtu/ Į kažką,/ Kur buvau…/ Kaip ir/ Nieko nebūta, nekito-/ Gal tik rasos staiga/ Ant basų/ Mano kojų/ Nukrito…“ Šiais Vasilijaus eilėraščio posmais knygos pristatymą  pradėjo renginio vedėja Gražina Karlaitė. Koks gi  šiandien Vasilijus Trusovas, klausė vakaro vedėja ir  negailėdama epitetų apibūdino: „Tai Žmogus tarp žmonių. Tai mūsų bendruomenės jungtis – mokytojas, švietėjas, literatas, renginių vedėjas, žmogus su polėkiu ir įkvėpimu, jaunatviškai skrajojantis Zarasų miesto gatvėmis ir niekada neprarandantis ryšio su mūsų krašto bendruomene“. Šiomis dienomis knygos autorius atšventė savo gražų jubiliejų.

Žodį tarti buvo paprašytas ir poezijos knygelės autorius V. Trusovas. Vasilijus pasidžiaugė matydamas pilnutėlę salę pasveikinti sugužėjusių kolegų, draugų, pažįstamų, buvusių ir esamų mokinių, kaimynų. „Tai tokios akimirkos, kai pajunti, jog gyveni“, – atviravo knygelės „Žaibai krinta į žolę“  autorius. „Štai aš prieš jus… imkit mane ir skaitykit. Rašau ne į dienoraštį, ne į lapus – rašau į skiauteles… Esu užmaršuolis, atviras ir paprastas…“. Tarsi tai patvirtindamas Vasilijus perskaitė eilėraštį iš naujausios savo knygelės: „O aš vis nespėju…/ Su lekiančiu vėju/ Per lauką nuskrieja/ Bevardžiai šešėliai…“

V. Trusovas prisipažino skolingas Zarasams, nes mintys sudėtos į eilėraščius vienaip ar kitaip atklysta iš vaikystės. Lyg atiduodamas duoklę paskaitė ką tik sukurtą eilėraštį, skirtą Zarasų miestui: „Septyni ežerai/ O juose baltų luotai/ Nuskendę/  Dugne vaikšto/  Sakmės/ Iš protėvių/ Knygos,/ Ją skaitai,/ Ir suprasti/ Bandai/ Ant žolynų/ Pakrančių legendą…“

Iš poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ eiles skaitė „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistės Greta, Kamilė, Gabija. Autoriaus eilėraščiui „Su kuo gyvenimą palygint“ muziką sukūrusi, gitara skambino ir dainavo zarasiškė Audronė Bikulč.

Prieš dvejus metus buvo išleistas V. Trusovo poezijos rinkinys „Siauri likimo vartai”. Šio rinkinio eilės įkvėpė ir bičiulę, Meno mokyklos muzikos mokytoją Danutę Konušovą sukurti dainą „Mano gerai ir plačiai giminei”. Folkloro ansamblis „Seliuona“, kurios narys yra ir Vasilijus, drauge  atliko dainą „Sakuol“. Pauliaus Širvio progimnazijos mokytojų trio atliko Antano Vienažindžio dainą „Kaip gi gražus gražus rūtelių darželis“.

Ilgai dar netilo toks mielas vakaro šurmulys: daug gražių žodžių  ir linkėjimų išsakyta V.  Trusovui. Autorius dėkojo susirinkusiems už palaikymą, dalijo autografus ir tęsti pokalbį apie kūrybą pakvietė prie puodelio kavos.

Saulė Pelekienė,
Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja