2012 m. Gegužės 23 d., Trečiadienis,
2011 lapkričio 25 09:59, www.zarasiskis.lt 
Lapkričio 16-osios popietę jaunimas rinkosi į Zarasų viešąją biblioteką susitikti su Stephanie Meyer, garsiųjų „Saulėlydžio“ sagų, tapusių bestseleriais, vertėja Viktorija Labuckiene.
Renginį pradėjo Zarasų Ąžuolo gimnazijos jaunimo klubo „Lietus vitraže“ nariai literatūrine kompozicija „Ir vėl apie meilę“. Klubo vadovės Gitanos Vasalauskienės ir pačių gimnazistų kurta kompozicija su gera humoro doze ieškojo atsakymo į amžiną klausimą „Kas yra meilė?“.
Paieškos vyko ne jaunimo pamėgtoje interneto erdvėje, bet klasika tapusiose knygose. Tos vienintelės mylimosios paieškos prasidėjo nuo prieš kelis tūkstančius metų menančio Homero „Odisėjos“, tęsėsi per Šarlio Pero pasakos „Pelenė“, Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“, Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ siužetines linijas iki šių laikų Fransuaza Sagan romano „Sveikas, liūdesy!“. Vienišas vaikinas kartu su keturiomis draugėmis, klaidžiodami po rašytojų sukurtus literatūros kūrinius, susipažįsta su skirtingo charakterio personažais, įkūnijančiais kantrybę ir ištikimybę, atlaidumą, sielos grožį, netgi klastą, apsukrumą ir išdavystę. Ši, kaip ir daugelis kitų pasakų, baigėsi gerai: jaunuolis suvokia, kad jo tikroji meilė esanti greta.
Po šmaikščios jaunimo kompozicijos vyko pokalbis su Viktorija Labuckiene. Pokalbis buvęs nuoširdus ir atviras. Ji vertėjauja 8 metus ir yra išvertusi ne vieną dešimtį knygų. Pirmoji Viktorijos išversta knyga buvo mokslinė, o pirmoji grožinė – Wolfgang Joop „Vilko kailyje“.
Gimnazistai domėjosi apie vertėjo darbą ir kokiam asmeniui siūlytų rinktis tokį darbą. „Vertėjo darbas – sunkus, reikalaujantis didelio susikaupimo ir kantrybės. Tai darbas mėgstančiam daug skaityti, sakyčiau, „griaužti knygas“, ir turtingą žodyną turinčiam žmogui. Pamąstykite, kiek ilgai galėtumėte sėdėti prie vienos knygos, ar galėtumėte verčiamą tekstą perskaityti 5 kartus ir bendrauti tik su kompiuteriu?“, – apie darbo subtilybes pasakojo vertėja V. Labuckienė. – „Privalumas – versti galiu bet kur, pavyzdžiui, aš verčiu namuose, Utenoje, nors mano užsakovai būna iš visos Lietuvos. Be to, pati galiu reguliuoti darbo valandas ir nebūtinai darbą pradėti dirbti, šiuo atveju – versti, 8 ar 9 valandą ryto“.
Amerikiečių rašytojos S. Meyer romanai apie vampyrus sukėlė didelį ažiotažą visame pasaulyje. Romanai buvo parduoti 70 milijonų tiražu ir išversti į 37 kalbas. Be to, knyga „Saulėlydis“ ir jos tęsiniai lyginami su taip pat bestseleriais tapusiomis J.K. Rowling knygomis apie Harį Poterį.
Didžiuosiuose ekranuose pasirodė ir 3 rašytojos S. Meyer romanų apie vampyrus ekranizacijos.
Viktorija džiaugiasi, kad būtent ji išvertė S. Meyer romanus į lietuvių kalbą apie nepaprastos meilės – panelės Belos ir vampyro Edvardo – nuotykius. Vertėja pasakojo, kad versti šios autorės romanus – tikras „kaifas“ ir kad versdama knygas kartu su jos herojais išgyveno tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar nusivylimus, kartkartėm net verkusi.
Šiuo metu V. Labuckienė verčia tekstus iš anglų kalbos, nors jos pirmoji užsienio kalba buvusi vokiečių. Literatūros ir darbo daugiau buvę anglų kalba, todėl pastarąją ir pasirinkusi vertėjos darbui. Vertėja prisipažino, labiau mėgstanti versti romanus, serijines knygas, jaunimui skirtą literatūrą apie meilę.
Viešnios verstas knygas mielai skaito ir jos vaikai, paaugliai, kurie taip pat didžiuojasi mama.
„Kai man pačiai knyga patinka, skaitymas traukte įtraukia į siužetą – tai ir darbas vyksta sparčiau. Manyčiau, jog ir vertimą tuomet galiu atlikti profesionaliau ir vienu įkvėpimu“, – pasakojo V. Labuckienė.
Per mėnesį Viktorija išverčia apie 300 puslapių. Viešnia kalbėjo, kad knygos skaitymas skiriasi, kai skaito tik savo malonumui ir kai darbui. „Pirmą kartą skaitydama „darbinį“ kūrinį, nejučia mintyse dėlioju jo „griaučius“: susipažįstu su siužetu, pagrindiniais herojais, atkreipiu dėmesį į sudėtingesnes vietas, tarsi nešiojuosi sakinius. Prieš versdama kūrinį, stengiuosi jį visą perskaityti arba perskaityti didžiąją jo dalį, tik tuomet kimbu versti“, – gimnazistams atviravo V. Labuckienė.
Gimnazistai susitikimo metu sužinojo, kad apdovanojami ne tik knygas rašantys, bet ir iš užsienio kalbų jas verčiantys. Lietuvoje nuo 2001-ųjų geriausiam vertėjui teikiama premija – Metų vertėjo krėslas už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą. Viešnia pasakojo, kad yra sudaromi ir blogiausių vertėjų dešimtukai. Tai skatina pasitempti visus vertėjus.
Jaunimo susitikimas su vertėja V. Labuckiene buvo vienas iš renginių ciklo „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“, kurį rėmė Lietuvos Kultūros rėmimo fondas.
Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos
Renginį pradėjo Zarasų Ąžuolo gimnazijos jaunimo klubo „Lietus vitraže“ nariai literatūrine kompozicija „Ir vėl apie meilę“. Klubo vadovės Gitanos Vasalauskienės ir pačių gimnazistų kurta kompozicija su gera humoro doze ieškojo atsakymo į amžiną klausimą „Kas yra meilė?“.
Paieškos vyko ne jaunimo pamėgtoje interneto erdvėje, bet klasika tapusiose knygose. Tos vienintelės mylimosios paieškos prasidėjo nuo prieš kelis tūkstančius metų menančio Homero „Odisėjos“, tęsėsi per Šarlio Pero pasakos „Pelenė“, Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“, Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ siužetines linijas iki šių laikų Fransuaza Sagan romano „Sveikas, liūdesy!“. Vienišas vaikinas kartu su keturiomis draugėmis, klaidžiodami po rašytojų sukurtus literatūros kūrinius, susipažįsta su skirtingo charakterio personažais, įkūnijančiais kantrybę ir ištikimybę, atlaidumą, sielos grožį, netgi klastą, apsukrumą ir išdavystę. Ši, kaip ir daugelis kitų pasakų, baigėsi gerai: jaunuolis suvokia, kad jo tikroji meilė esanti greta.
Po šmaikščios jaunimo kompozicijos vyko pokalbis su Viktorija Labuckiene. Pokalbis buvęs nuoširdus ir atviras. Ji vertėjauja 8 metus ir yra išvertusi ne vieną dešimtį knygų. Pirmoji Viktorijos išversta knyga buvo mokslinė, o pirmoji grožinė – Wolfgang Joop „Vilko kailyje“.
Gimnazistai domėjosi apie vertėjo darbą ir kokiam asmeniui siūlytų rinktis tokį darbą. „Vertėjo darbas – sunkus, reikalaujantis didelio susikaupimo ir kantrybės. Tai darbas mėgstančiam daug skaityti, sakyčiau, „griaužti knygas“, ir turtingą žodyną turinčiam žmogui. Pamąstykite, kiek ilgai galėtumėte sėdėti prie vienos knygos, ar galėtumėte verčiamą tekstą perskaityti 5 kartus ir bendrauti tik su kompiuteriu?“, – apie darbo subtilybes pasakojo vertėja V. Labuckienė. – „Privalumas – versti galiu bet kur, pavyzdžiui, aš verčiu namuose, Utenoje, nors mano užsakovai būna iš visos Lietuvos. Be to, pati galiu reguliuoti darbo valandas ir nebūtinai darbą pradėti dirbti, šiuo atveju – versti, 8 ar 9 valandą ryto“.
Amerikiečių rašytojos S. Meyer romanai apie vampyrus sukėlė didelį ažiotažą visame pasaulyje. Romanai buvo parduoti 70 milijonų tiražu ir išversti į 37 kalbas. Be to, knyga „Saulėlydis“ ir jos tęsiniai lyginami su taip pat bestseleriais tapusiomis J.K. Rowling knygomis apie Harį Poterį.
Didžiuosiuose ekranuose pasirodė ir 3 rašytojos S. Meyer romanų apie vampyrus ekranizacijos.
Viktorija džiaugiasi, kad būtent ji išvertė S. Meyer romanus į lietuvių kalbą apie nepaprastos meilės – panelės Belos ir vampyro Edvardo – nuotykius. Vertėja pasakojo, kad versti šios autorės romanus – tikras „kaifas“ ir kad versdama knygas kartu su jos herojais išgyveno tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar nusivylimus, kartkartėm net verkusi.
Šiuo metu V. Labuckienė verčia tekstus iš anglų kalbos, nors jos pirmoji užsienio kalba buvusi vokiečių. Literatūros ir darbo daugiau buvę anglų kalba, todėl pastarąją ir pasirinkusi vertėjos darbui. Vertėja prisipažino, labiau mėgstanti versti romanus, serijines knygas, jaunimui skirtą literatūrą apie meilę.
Viešnios verstas knygas mielai skaito ir jos vaikai, paaugliai, kurie taip pat didžiuojasi mama.
„Kai man pačiai knyga patinka, skaitymas traukte įtraukia į siužetą – tai ir darbas vyksta sparčiau. Manyčiau, jog ir vertimą tuomet galiu atlikti profesionaliau ir vienu įkvėpimu“, – pasakojo V. Labuckienė.
Per mėnesį Viktorija išverčia apie 300 puslapių. Viešnia kalbėjo, kad knygos skaitymas skiriasi, kai skaito tik savo malonumui ir kai darbui. „Pirmą kartą skaitydama „darbinį“ kūrinį, nejučia mintyse dėlioju jo „griaučius“: susipažįstu su siužetu, pagrindiniais herojais, atkreipiu dėmesį į sudėtingesnes vietas, tarsi nešiojuosi sakinius. Prieš versdama kūrinį, stengiuosi jį visą perskaityti arba perskaityti didžiąją jo dalį, tik tuomet kimbu versti“, – gimnazistams atviravo V. Labuckienė.
Gimnazistai susitikimo metu sužinojo, kad apdovanojami ne tik knygas rašantys, bet ir iš užsienio kalbų jas verčiantys. Lietuvoje nuo 2001-ųjų geriausiam vertėjui teikiama premija – Metų vertėjo krėslas už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą. Viešnia pasakojo, kad yra sudaromi ir blogiausių vertėjų dešimtukai. Tai skatina pasitempti visus vertėjus.
Jaunimo susitikimas su vertėja V. Labuckiene buvo vienas iš renginių ciklo „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“, kurį rėmė Lietuvos Kultūros rėmimo fondas.
Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos
Griežtai draudžiama Zarasai.net paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Zarasai.net kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Zarasai.net nuorodą.
Kraunama...
Populiariausios naujienos