Rugsėjo 27 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko naujos poezijos knygos „Pasišviesdama meile skubu“ pristatymas skaitytojams. Šią knygą į gyvenimą išleido dusetiškė, literatų klubo „Atgaiva“ narė Elena – Puodžiutė Antonova.

Bibliotekos skaitykla vos sutalpino į šį renginį atvykusius dusetiškius poezijos mylėtojus, Elenos giminaičius, kraštiečius iš gimtojo Antalieptės krašto ir garbingus svečius iš Zarasų.

Iš Zarasų atvyko laikraščio „Zarasų kraštas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Danutė Pulokaitė, šio laikraščio fotokorespondentas Vasilijus Kukonenka, Zarasų rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė ir mokytojas – literatas Vasilijus Trusovas.

Daugelis atėjusių į knygos (toliau knygelės) sutiktuves jau laikė rankose Elenos knygelę. Ant eilėraščių knygelės viršelio – jaunutės Elenos nuotrauka prie gimtojo namo kukurūzų lauke. Pasak Elenos, ši nuotrauka jai labai brangi, nes tada jai buvo aštuoniolika metų, tada ji buvo nors ir neturtinga, bet labai labai laiminga.

Pati knygelė – tik šimto puslapių, bet į ją sutalpintas visas Elenos gyvenimas: parašyti eilėraščiai, trumputė autobiografija, vyro, dukterų Žanos ir Nidos, anūkų Vykinto ir Karolinos fotografijos. Paskutiniame viršelio puslapyje – autorės gyvenimo credo: „Noriu mylinčią širdį girdėt, jos atodūsį gilų į posmus sudėt. Pasišviesdama meile skubu. TIKĖJIMAS, MEILĖ, VILTIS – nuostabu!...“

Poezijos knygelę skaitytojams pristatė literatų klubo „Atgaiva“ narė Rimtautė Jakaitienė. Jautriai ir pagarbiai Rimtautė skleidė klausytojams knygelės autorės gyvenimo puslapius, tuojau pat iliustruodama juos poezijos posmais. Šiuose posmuose nuskambėjo ir sunki Elenos, ir jos devynių brolių ir seserų našlaičių dalia anksti netekus tėvelių, ir meilė savo gimtinei, ir pirmosios meilės išgyvenimai, skausmingas rūpestis dėl žmonių susvetimėjimo, meilė Dievui, Tėvynei, artimui, muzikai. Rimtautės šilti žodžiai ir gražiausių posmų paskaitymas iki ašarų sugraudino autorę.

Elena visiems dusetiškiams puikiai pažįstama: visada geros nuotaikos, draugiška, skubanti nudirbti savus darbus ir visada pasirengusi kitiems padėti. Todėl Eleną nudžiugino ir sugraudino tų žmonių, su kuriais ji susitinka kiekvieną dieną išsakyti žodžiai.

Visi ją sveikinę kalbėjo ne tik apie jos kūrybą, bet ir apie Elenos darbštumą, rūpestingumą, apie jai Dievo duotas dovanas – gražų balsą, sugebėjimą puikiai valdyti muzikos instrumentus, sugebėjimą kurti ne tik eiles, bet ir muziką „Atgaivos“ narių parašytoms eilėms.

Beveik visi kalbėjusieji dėkojo Elenai už jos pagalbą bažnyčios tvarkyme, už vadovavimą Gyvojo rožinio draugijai, už rūpesčius organizuojant piligrimines keliones į sakralias vietas.

Gražų paveikinimą pateikė moterų ansamblio „Svaja“ narės Jefrosinija Partinauskienė ir Janina Kaškauskienė sukurę muziką Elenos Antonovos eilėraščiui, skirtam poetui Pauliui Širviui „Neišėjai...“, ir šią dainą padainavę visiems.

Laiminga buvo Elena laikydama glėbyje dovanotas gėles, sušildyta gražių žodžių ir pajautusi, kad ir mažas žmogus yra svarbus, jeigu jis stengiasi, dirba, myli ir skuba kitam padėti. Tai buvo šventė, pasak Elenos, pati didžiausia jos gyvenime.

Gyvenk ir skubėk, mieloji, pasišviesdama meile.

Marija VARENBERGIENĖ