2012 m. Gegužės 23 d., Trečiadienis,
2011 birželio 6 13:31, www.zarasai.net
Ją pažįsta visi dusetiškiai. Ji – ilgametė Dusetų gyventoja ir Mokytoja, išleidusi į gyvenimą ne vieną abiturientų laidą. Šios eilutės - apie Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narę, daugelio knygų autorę, mokytoją metodininkę Leokadiją Malcienę.
Leokadija gimė Ivoniškių kaime, Antazavės valsčiuje, žemdirbių šeimoje. Tėvas, dalyvavęs I pasauliniame kare buvo prasilavinęs žmogus – mokėjo rusų, vokiečių ir estų kalbas, domėjosi pasaulio įvykiais, skaitė spaudą.
Mama buvo meniškos ir lyriškos sielos: labai gražiai audė, mokėjo daug eilėraščių ir gražiai juos deklamavo. Gaila, kad ji taip anksti išėjo iš gyvenimo – Leokadijai tebuvo 10 metų. Tokioje aplinkoje augdama ir ji anksti pradėjo domėtis dvasiniu pasauliu, menu ir literatūra.
Be mamos buvo labai liūdna, todėl ji paguodos ieškojo knygose. Patikusius eilėraščius persirašydavo į savo sąsiuvinius ir dažnai juos skaitydavo.
Pirmuosius savo eilėraščius Leokadija parašė besimokydama Antazavės septynmetėje mokykloje – jie buvo talpinami mokyklos sienlaikraštyje. Vidurinę mokyklą baigė Dusetose. Čia ji vadovavo literatų būreliui, daug rašė ir į mokyklos sienlaikraštį.
Besimokydama Šiaulių pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje pradėjo savo pedagoginį darbą Rokiškio rajone. 1963 metais atvyko dirbti į Dusetų vidurinę mokyklą. Jau po metų darbo, buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja.
Čia dirbdama buvo apdovanota Liaudies švietimo žymūno ženkleliu, vienai iš pirmųjų Zarasų rajone suteiktas mokytojos metodininkės vardas. Mokytoja Leokadija Malcienė buvo apdovanota 3 medaliais už šaunų darbą ir daugybe padėkos ir pagyrimo raštų už pedagoginę ir visuomeninę veiklą.
Pirmąjį straipsnį į Zarasų rajoninį laikraštį „Tarybinė žemė“ Leoladija nusiuntė 1973 metų rugsėjį. Šiame straipsnyje ji papasakojo apie 10 – ties dusetiškių dešimtokų dalyvavimą darbo ir poilsio stovykloje Ukrainos rajone, Kirovogrado srityje. Nuo to laiko ji vis teberašo į rajoninę spaudą, dabar jau – „Zarasų kraštą“.
Pirmąją novelių knygą „Takažolės ašara“ Leokadija parašė, norėdama išlieti širdies skausmą dėl išgriautos tėviškės sodybos, išrauto sodo ir išblaškytų žmonių. Antroji knyga – apsakymai „Dūmas virš gryčios“, tai taip pat apmąstymai apie gimtąjį kaimą. Šia knyga jau susidomėjo platesnis skaitytojų ratas ir 1998 metais ji buvo priimta į Neprilkausomųjų rašytojų sąjungą.
Su dideliu pasitenkinimu Leokadija prisimena savo bendradarbiavimą su kraštotyrininku – etnografu Juozu Kudirka. Drauge su juo išleido knygą „Kūčių stalas“ (1989 m.), „Kūčių naktis“ (1990 m.) ir „Velykų šventės“ (1991 m.). Leokadijos kūrybą talpino literatūros almanachai - „Lyg ežero bangų prisilietimai“, „Medunešis“, „Laiko tėkmė“, „Ten, sidabro vingy...“.
Septintajame Rytų Lietuvos literatų konkurse 2003 metais Leokadija Malcienė tapo laureate publicistikos nomomacijoje už knygas „Neužmirštuolių pieva“ ir „Mokytojas Kuzmickas“, o aštuntajame – laureate prozos nominacijoje už knygą „Lenktynės“. Leokadija Malcienė išleido 12 knygų, jau parašyta ir atiduota spaudai tryliktoji.
Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdyba 2003 metais Leokadiją Malcienę pristatė respublikiniam leidiniui „Kas yra kas “. Jame patalpinta rašytojos biografija ir kūrybiniai pasiekimai. 2005 metų ir 2007 metų leidiniuose „Kas yra kas. Lietuvos moterys“ vėl yra rašoma apie dusetiškę Leokadiją Malcienę.
Apie šią darbščią ir talentingą moterį – rašytoją yra rašoma ir 2008 metų leidinyje „Kas yra kas. Lietuvos pasiekimai“ ir 2009 metų knygoje „Kas yra kas. Lietuvos 1000 – mečio knyga“.
2010 metais Leokadija Malcienė įvertinta Zarasų rajono kasmetine Felikso Jakubausko literatūrine premija. Ši premija jai skirta už kūrybinę veiklą populiarinant Dusetų kraštą ir jo žmones.
Leokadija Malcienė aktyviai dalyvauja literatų klubo „Atgaiva“ veikloje, nuolatinė viešnia Dusetų dailės galerijos renginiuose. Apie daugelį renginių ji rašo į laikraščius: „Zarasų kraštą“,
„Dusetas“ ir kitus respublikos leidinius. Ji dažnai kviečiama į knygų pristatymus ir įvairius kultūrinius – etnografinius renginius vykstančius Lietuvoje.
Tikrąją atgaivą Leokadija randa savo išpuoselėtame sodelyje, kur nuo ankstyvo pavasario ji triūsia negailėdama jėgų. Čia ji užsiaugina viską, kas reikalinga jos daržovių stalui.
Tenka tik pasigėrėti šios nepailstančios moters energija, jos talentu ir darbštumu ir palinkėti geros sveikatos. Jos ateities planuose yra dar daug kūrybinių sumanymų, dar tikisi parašyti ir išleisti ne vieną knygą.
Marija VARENBERGIENĖ
Leokadija gimė Ivoniškių kaime, Antazavės valsčiuje, žemdirbių šeimoje. Tėvas, dalyvavęs I pasauliniame kare buvo prasilavinęs žmogus – mokėjo rusų, vokiečių ir estų kalbas, domėjosi pasaulio įvykiais, skaitė spaudą.
Mama buvo meniškos ir lyriškos sielos: labai gražiai audė, mokėjo daug eilėraščių ir gražiai juos deklamavo. Gaila, kad ji taip anksti išėjo iš gyvenimo – Leokadijai tebuvo 10 metų. Tokioje aplinkoje augdama ir ji anksti pradėjo domėtis dvasiniu pasauliu, menu ir literatūra.
Be mamos buvo labai liūdna, todėl ji paguodos ieškojo knygose. Patikusius eilėraščius persirašydavo į savo sąsiuvinius ir dažnai juos skaitydavo.
Pirmuosius savo eilėraščius Leokadija parašė besimokydama Antazavės septynmetėje mokykloje – jie buvo talpinami mokyklos sienlaikraštyje. Vidurinę mokyklą baigė Dusetose. Čia ji vadovavo literatų būreliui, daug rašė ir į mokyklos sienlaikraštį.
Besimokydama Šiaulių pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje pradėjo savo pedagoginį darbą Rokiškio rajone. 1963 metais atvyko dirbti į Dusetų vidurinę mokyklą. Jau po metų darbo, buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja.
Čia dirbdama buvo apdovanota Liaudies švietimo žymūno ženkleliu, vienai iš pirmųjų Zarasų rajone suteiktas mokytojos metodininkės vardas. Mokytoja Leokadija Malcienė buvo apdovanota 3 medaliais už šaunų darbą ir daugybe padėkos ir pagyrimo raštų už pedagoginę ir visuomeninę veiklą.
Pirmąjį straipsnį į Zarasų rajoninį laikraštį „Tarybinė žemė“ Leoladija nusiuntė 1973 metų rugsėjį. Šiame straipsnyje ji papasakojo apie 10 – ties dusetiškių dešimtokų dalyvavimą darbo ir poilsio stovykloje Ukrainos rajone, Kirovogrado srityje. Nuo to laiko ji vis teberašo į rajoninę spaudą, dabar jau – „Zarasų kraštą“.
Pirmąją novelių knygą „Takažolės ašara“ Leokadija parašė, norėdama išlieti širdies skausmą dėl išgriautos tėviškės sodybos, išrauto sodo ir išblaškytų žmonių. Antroji knyga – apsakymai „Dūmas virš gryčios“, tai taip pat apmąstymai apie gimtąjį kaimą. Šia knyga jau susidomėjo platesnis skaitytojų ratas ir 1998 metais ji buvo priimta į Neprilkausomųjų rašytojų sąjungą.
Su dideliu pasitenkinimu Leokadija prisimena savo bendradarbiavimą su kraštotyrininku – etnografu Juozu Kudirka. Drauge su juo išleido knygą „Kūčių stalas“ (1989 m.), „Kūčių naktis“ (1990 m.) ir „Velykų šventės“ (1991 m.). Leokadijos kūrybą talpino literatūros almanachai - „Lyg ežero bangų prisilietimai“, „Medunešis“, „Laiko tėkmė“, „Ten, sidabro vingy...“.
Septintajame Rytų Lietuvos literatų konkurse 2003 metais Leokadija Malcienė tapo laureate publicistikos nomomacijoje už knygas „Neužmirštuolių pieva“ ir „Mokytojas Kuzmickas“, o aštuntajame – laureate prozos nominacijoje už knygą „Lenktynės“. Leokadija Malcienė išleido 12 knygų, jau parašyta ir atiduota spaudai tryliktoji.
Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdyba 2003 metais Leokadiją Malcienę pristatė respublikiniam leidiniui „Kas yra kas “. Jame patalpinta rašytojos biografija ir kūrybiniai pasiekimai. 2005 metų ir 2007 metų leidiniuose „Kas yra kas. Lietuvos moterys“ vėl yra rašoma apie dusetiškę Leokadiją Malcienę.
Apie šią darbščią ir talentingą moterį – rašytoją yra rašoma ir 2008 metų leidinyje „Kas yra kas. Lietuvos pasiekimai“ ir 2009 metų knygoje „Kas yra kas. Lietuvos 1000 – mečio knyga“.
2010 metais Leokadija Malcienė įvertinta Zarasų rajono kasmetine Felikso Jakubausko literatūrine premija. Ši premija jai skirta už kūrybinę veiklą populiarinant Dusetų kraštą ir jo žmones.
Leokadija Malcienė aktyviai dalyvauja literatų klubo „Atgaiva“ veikloje, nuolatinė viešnia Dusetų dailės galerijos renginiuose. Apie daugelį renginių ji rašo į laikraščius: „Zarasų kraštą“,
„Dusetas“ ir kitus respublikos leidinius. Ji dažnai kviečiama į knygų pristatymus ir įvairius kultūrinius – etnografinius renginius vykstančius Lietuvoje.
Tikrąją atgaivą Leokadija randa savo išpuoselėtame sodelyje, kur nuo ankstyvo pavasario ji triūsia negailėdama jėgų. Čia ji užsiaugina viską, kas reikalinga jos daržovių stalui.
Tenka tik pasigėrėti šios nepailstančios moters energija, jos talentu ir darbštumu ir palinkėti geros sveikatos. Jos ateities planuose yra dar daug kūrybinių sumanymų, dar tikisi parašyti ir išleisti ne vieną knygą.
Marija VARENBERGIENĖ
Griežtai draudžiama Zarasai.net paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Zarasai.net kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Zarasai.net nuorodą.
Kraunama...
Populiariausios naujienos
