Neseniai britų dainininkė Lily Allen spaudai išdavė Amerikos muzikos ir modelių pasaulio žvaigždžių lieknėjimo paslaptį: jie nevalgo, sportuoja ir vartoja narkotinių medžiagų turinčius vaistus. Mėgdžioti mėgsta ne tik paauglės, bet ir suaugusieji. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Bet kaip toli jie pasiryžta eiti: ar siekia išmėginti ir tokius įžymybių kraštutinumus, kurie žaloja sveikatą ir kelia pavojų gyvybei?

„Į protą sugrįžusios“ įžymybės

Duodama interviu populiariam moteriškam žurnalui ir pozuodama jo rugpjūčio numerio viršeliui, britų dainininkė Lily Allen Cooper tarsi stengėsi parodyti, kad ji susitaikė su savo kūno linijomis. Pasak atlikėjos, jai pamilti save tokią, kokią yra, padėjo vyro meilė ir dėmesys. Jauna moteris prisipažino, kad anksčiau, leisdama daug laiko su amerikiečių pramogų pasaulio įžymybėmis, buvo ir pati bepasiduodanti nesveikiems jų lieknėjimo įpročiams.

„Nė vienas jų tokių kūno formų neįgyja sveikais metodais. Jie ne tik kasdien po dvi valandas treniruojasi sporto klube, bet ir nevalgo. Visi Amerikoje svaiginasi „Adderall“ ir panašiais dalykais, ir ten žmonės tikrai neatrodo normalūs“, – kalbėjo britė apie vaistą, kurio sudėtyje esančių medžiagų poveikis prilygsta amfetaminui ar kokainui.

Internetas leidžia greitai sužinoti apie naujus lieknėjimo metodus ir preparatus, internete juos galima lengvai nusipirkti ir parsisiųsti iš bet kurios pasaulio šalies. Užsienyje ir galimybių išmėginti naujoves, kurių šalutinis poveikis neištirtas, yra gerokai daugiau.

Lietuvoje apie ekstremalius lieknėjimo metodus, kai svoris metamas pasitelkiant vaistus, vietinės įžymybės nepasakoja. Arba todėl, kad žino, jog sulauks neigiamos reakcijos, arba jos stengiasi lieknėti sąmoningai, nežalodamos sveikatos. Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė mano, kad apskritai mūsų garsenybės yra kuklesnės ir mažiau viešina tokius dalykus nei užsienio žvaigždės.

Mūsų šalyje prieš kelerius metus bene didžiausią triukšmą sukėlė vadinamasis augalinis maisto papildas „LiDa“, kai ištyrus jo sudėtį paaiškėjo, kad be augalinių komponentų jame yra ir veikliosios medžiagos sibutramino. Šis gali sukelti širdies ir kraujotakos sutrikimų, galvos svaigimą ir nerimą. Uždraudus jį pardavinėti Europos Sąjungoje, susidomėjimas papildu šalyje kiek atslūgo, bet nenurimo. Tik prekyba persikėlė į šešėlį. Metų pradžioje buvo sulaikyta didelė šio lieknėjimo preparato siunta, kurios rinkos vertė siekė apie dešimt tūkstančių litų.

Lieknėjimo kamikadzės dažniausiai lieka šešėlyje

Kraštutinius lieknėjimo metodus išbandę žmonės dėl komplikacijų patenka pas gydytojus specialistus – toksikologus, kardiologus, reanimatologus ir jų ligos istorijos telieka medicinos kortelių įrašuose. Retas kuris apie tokias patirtis kalba viešai. Į gydytojus dietologus ar mitybos konsultantus kreipiasi tik tie, kurie dar suvokia darą žalą sau ir ieško specialistų pagalbos.

Vilniaus Valgymo sutrikimų centro Valgymo sutrikimų skyriaus gydytoja psichiatrė Rūta Telksnienė sakė, kad dažniausiai pas juos atėjusios 18–30 metų moterys būna „nusibadavusios“, t. y. jos nevalgo ir taip išsekina organizmą. Populiariausios jų naudojamos lieknėjimo priemonės yra nereceptiniai laisvinamieji vaistai.

Medikei neteko susidurti su pacientais, kurie lieknėjimui būtų naudoję narkotinių medžiagų turinčių preparatų. Lietuvoje yra receptinių vaistų, skirtų antsvoriui gydyti, tačiau kai kurie jų, paaiškėjus pavojingiems šalutiniams veiksniams, buvo uždrausti.

„Žinoma, yra tam tikra kategorija žmonių, kurie bando gauti nelegalių preparatų, nebijo jų mėginti. Neminėsiu tų preparatų pavadinimų, bet kai kurie jų veikia širdį, kraujotaką, centrinę nervų sistemą, – galimus neigiamus veiksnius vardijo D. Pipiraitė, viena gydytojų dietologų klinikos „Dietos sistemos“ įkūrėjų. –

Preparatų yra įvairių, tačiau nemanau, kad Lietuvoje jų vartojimas yra ekstremalus. Jis nėra taip paplitęs kaip užsienyje. Pavyzdžiui, Amerika turi gerokai didesnę patirtį, ten ir jų spektras platesnis ir gal net ekstremaliau veikiančių vaistų, skirtų lieknėjimui, ten yra daugiau.“

Valgymo sutrikimų centro psichiatrė R. Telksnienė aiškino, kad į jų centrą besikreipiančios moterys dažniausiai nevalgo, o jei valgo, tai maistą išvemia ir taip išsekina organizmą. Žinoma, kraštutinis išsekimo atvejis yra komplikacijų sukelta mirtis. „Iš visų psichinių ligų didžiausias mirtingumas yra tarp sergančiųjų nervine anoreksija. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, – sakė R. Telksnienė. –

Pas mus dažniausi yra bulimijos, paskui anoreksijos atvejai, o persivalgančiųjų čia kreipiasi mažiau. Jie paprastai ieško dietologų, psichologų pagalbos, nes persivalgymas nelaikomas liga. Tačiau persivalgymas yra valgymo sutrikimas, kuris dėl didelio antsvorio gali apriboti darbingumą, sukelti sveikatos sutrikimų, o jų sukeltos komplikacijos – ir mirtį.“

Ieškoti stebuklų – žmogiška?

Tame pačiame internete, kur galima rasti daugybę kartais su protu prasilenkiančių patarimų, taip pat įmanoma perskaityti ir racionalių minčių. Klausimas tik, kas ko ieško.

Vieno amerikiečių tinklaraštininko puslapyje, kur jis aptarinėja naujausius prekyboje pasirodančius lieknėjimo preparatus, aprašoma jų sudėtis, poveikis, šalutiniai reiškiniai, vartojimo režimas, o pabaigoje visada pasirodo tokia pastraipa: „O gal pagalvokite, kam jums to reikia? Kam apsunkinti save stengiantis atsiminti, kada išgerti piliulę, jei galiausiai jums vis tiek tenka laikytis taisyklės: VALGYKITE MAŽIAU. SPORTUOKITE DAUGIAU?“

Taigi, kodėl taip noriai žmonės moka didelius pinigus, savo organizmą paverčia bandymų poligonu, jei galiausiai turi pripažinti, kad tikros ir veiksmingos tiesos yra labai paprastos. Kodėl taip vaikomės stebuklų?

„Paprastas metodas yra mažiau patrauklus nei pasakymas: „Dėmesio! Dėmesio! Atsirado naujas veiksmingas būdas, – atsakė gydytoja dietologė D. Pipiraitė. – Žmonės nori kažko naujo. Seniai žinomos, girdimos tiesos atrodo nuvalkiotos. Bet sakymas „valgyti mažiau“ yra labai abstraktus. O ką daryti, jei suvalgei daugiau? Žmogui kyla daugybė klausimų. Vieniems pavyksta patiems kontroliuoti maisto kiekį, kiti nesugeba to padaryti vieni. To nesmerkiu, tam ir yra specialistai, kurie išmoko mažiau valgyti.“

Gydytoja dietologė įsitikinusi, kad visų žmonių, nesvarbu, kur jie gyventų, prigimtis yra tokia pati, t. y. jie stengiasi ieškoti lengvesnių kelių. Ir tai daro visose gyvenimo srityse. „Jei būtų galima suvartoti kokį nors vaistą, kad numestum svorio ir tie kilogramai nebesugrįžtų, tai būtų puiku. Tada nereikėtų kiekvieną dieną sportuoti, stengtis gerinti mitybą. Bet tokio vaisto nėra, – sakė D. Pipiraitė. –

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra tam tikra kategorija žmonių, kurie vis ieško naujų papildomų lieknėjimo priemonių: preparatų, vaistų, papildų. Jie pirmieji sužino visas naujoves, siunčiasi jas iš užsienio. Išbando viską. Tokie žmonės visada turi tūkstantį pasiteisinimų, kodėl mitybos korekcija jiems netinka ar yra neveiksminga.“