2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2011 gegužės 19 05:15, www.alfa.lt
Visagino AE statybos dažnai tampa pigaus politinio populizmo objektu, kai vyriausybės atstovai tikina, kad projektas yra ir bus įgyvendintas, o opozicija aiškina, kad jokie realūs darbai nevyksta. Kuriais tikėti? Atsakymas slypi Seimo „paslapčių“ kambaryje, tačiau lankosi ten retas seimūnas.
Eikite ir skaitykite
Šių metų kovo 11-ąją, vykstant interpeliacijai energetikos ministrui Arvydui Sekmokui buvo pažerta gausybė kaltinimų, kad, kai buvo vykdomas atominės elektrinės statybos konkursas, Energetikos ministerija ir apskritai Vyriausybė darė viską, kad konkursas neįvyktų. Todėl esą ta kompanija, kuri realiai galėjo statyti, tai yra Pietų Korėjos kompanija KEPCO, tiesiog pasitraukė iš šio konkurso, nes Vyriausybės ir Energetikos ministerijos rodomas dėmesys šitam projektui buvo per menkas.
Ministras A. Sekmokas „suklaidintiems“ Seimo nariams patarė apsilankyti Specialiojoje raštinėje, kurioje su slapta informacija turintys teisę dirbti tautos atstovai galėtų susipažinti su dabartine derybų eiga. „Iš tikrųjų Seimo duomenų kambaryje yra pateikta visa labai plati informacija, dokumentai apie derybas su Pietų Korėjos bendrove. Dar daugiau – ten pateikiama informacija apie toliau labai intensyviai vykstančias derybas, konkursas tęsiamas taip, kaip numatyta įstatymuose. Ir teiginys, kad konkursas sužlugo, yra neteisingas“, – tvirtino A. Sekmokas.
Nesilanko arba lankosi labai retai
Specialiosios Seimo raštinės „prievaizdė“ Dangira Malikėnaitė kategoriškai atsisakė suteikti informaciją, kiek Seimo narių bandė domėtis vykstančiomis derybomis. „Tai ne vieša informacija“, – nukirto vyr. specialistė.
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Eglė Trembo, atsakydama į Alfa.lt užklausą, pranešė, kad „Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad „detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos apskaitą ir tvarkymą“ sudaro tarnybos paslaptį, todėl viešai pateikti prašomos informacijos negalime“.
Nieko konkretesnio negalėjo pasakyti ir Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas, klausiamas, kiek jo vadovaujamos komisijos narių turi teisę susipažinti su slapta informacija, kiek jų yra susipažinę su derybų eiga, kokios problemos svarstomos komisijoje, jei ne visi gali susipažinti su slapta informacija.
„Aš toje raštinėje nesilankau, nes esu Atominės energetikos plėtros priežiūros komisijos pirmininkas, todėl visą reikiamą informaciją gaunu darbo tvarka, o ar kiti komisijos netingi ten nueiti, pasakyti negaliu, – aiškino R. Žilinskas. – Nežinau, ar jie informuoti apie derybų eigą, norėčiau tikėti, kad taip. Viešai klausti kolegų, ar jie susipažinę su įslaptinta informacija, nepatogu.“
Klausiamas, ar tiki Visagino projekto sėkme, R. Žilinskas, teigė, kad, jei tokio tikėjimo nebūtų, tai jis komisijos pirmininko pareigose neliktų. „Jei netikėčiau, tai neliktų prasmės dirbti komisijoje“, – baigė pokalbį R. Žilinskas.
Šios komisijos pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, iš karto prisipažino, kad prie „paslapčių kambario“ negali artintis nė iš tolo. „Prisipažinsiu, kad net nesu prašęs leidimo dirbti su slapta informacija, – neslėpė R. Sinkevičius. – Ir paaiškinsiu, kodėl.“
Pasak parlamentaro, jį nuo tokio malonumo atgrasė 16 puslapių anketa Valstybės saugumo departamentui, kurią turi užpildyti norintieji dirbti su slapta informacija. „Kodėl turėčiau duoti, kaip toje anketoje reikalaujama, šeimos narių, draugų, artimųjų mobiliųjų telefonų numerius? Kad jų vėliau klausytųsi?“ – argumentavo R. Sinkevičius.
Pasak jo, galima išsiversti ir be tos slaptos informacijos. „Jei vyriausybės atstovai sako, kad Visagino AE bus pastatyta, tai aš tikiu, o į technines projekto detales nematau reikalo gilintis, – aiškino „tikėjimo“ pagrindus R. Sinkevičius. – Šiandien nėra jokio verslo plano, kaip ta AE veiks, o kištis į detales, kuo bus aušinami reaktoriai – natriu, bismutu ar Drūkšių vandeniu, kam man to reikia?“
Eikite ir skaitykite
Šių metų kovo 11-ąją, vykstant interpeliacijai energetikos ministrui Arvydui Sekmokui buvo pažerta gausybė kaltinimų, kad, kai buvo vykdomas atominės elektrinės statybos konkursas, Energetikos ministerija ir apskritai Vyriausybė darė viską, kad konkursas neįvyktų. Todėl esą ta kompanija, kuri realiai galėjo statyti, tai yra Pietų Korėjos kompanija KEPCO, tiesiog pasitraukė iš šio konkurso, nes Vyriausybės ir Energetikos ministerijos rodomas dėmesys šitam projektui buvo per menkas.
Ministras A. Sekmokas „suklaidintiems“ Seimo nariams patarė apsilankyti Specialiojoje raštinėje, kurioje su slapta informacija turintys teisę dirbti tautos atstovai galėtų susipažinti su dabartine derybų eiga. „Iš tikrųjų Seimo duomenų kambaryje yra pateikta visa labai plati informacija, dokumentai apie derybas su Pietų Korėjos bendrove. Dar daugiau – ten pateikiama informacija apie toliau labai intensyviai vykstančias derybas, konkursas tęsiamas taip, kaip numatyta įstatymuose. Ir teiginys, kad konkursas sužlugo, yra neteisingas“, – tvirtino A. Sekmokas.
Nesilanko arba lankosi labai retai
Specialiosios Seimo raštinės „prievaizdė“ Dangira Malikėnaitė kategoriškai atsisakė suteikti informaciją, kiek Seimo narių bandė domėtis vykstančiomis derybomis. „Tai ne vieša informacija“, – nukirto vyr. specialistė.
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Eglė Trembo, atsakydama į Alfa.lt užklausą, pranešė, kad „Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad „detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos apskaitą ir tvarkymą“ sudaro tarnybos paslaptį, todėl viešai pateikti prašomos informacijos negalime“.
Nieko konkretesnio negalėjo pasakyti ir Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas, klausiamas, kiek jo vadovaujamos komisijos narių turi teisę susipažinti su slapta informacija, kiek jų yra susipažinę su derybų eiga, kokios problemos svarstomos komisijoje, jei ne visi gali susipažinti su slapta informacija.
„Aš toje raštinėje nesilankau, nes esu Atominės energetikos plėtros priežiūros komisijos pirmininkas, todėl visą reikiamą informaciją gaunu darbo tvarka, o ar kiti komisijos netingi ten nueiti, pasakyti negaliu, – aiškino R. Žilinskas. – Nežinau, ar jie informuoti apie derybų eigą, norėčiau tikėti, kad taip. Viešai klausti kolegų, ar jie susipažinę su įslaptinta informacija, nepatogu.“
Klausiamas, ar tiki Visagino projekto sėkme, R. Žilinskas, teigė, kad, jei tokio tikėjimo nebūtų, tai jis komisijos pirmininko pareigose neliktų. „Jei netikėčiau, tai neliktų prasmės dirbti komisijoje“, – baigė pokalbį R. Žilinskas.
Šios komisijos pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, iš karto prisipažino, kad prie „paslapčių kambario“ negali artintis nė iš tolo. „Prisipažinsiu, kad net nesu prašęs leidimo dirbti su slapta informacija, – neslėpė R. Sinkevičius. – Ir paaiškinsiu, kodėl.“
Pasak parlamentaro, jį nuo tokio malonumo atgrasė 16 puslapių anketa Valstybės saugumo departamentui, kurią turi užpildyti norintieji dirbti su slapta informacija. „Kodėl turėčiau duoti, kaip toje anketoje reikalaujama, šeimos narių, draugų, artimųjų mobiliųjų telefonų numerius? Kad jų vėliau klausytųsi?“ – argumentavo R. Sinkevičius.
Pasak jo, galima išsiversti ir be tos slaptos informacijos. „Jei vyriausybės atstovai sako, kad Visagino AE bus pastatyta, tai aš tikiu, o į technines projekto detales nematau reikalo gilintis, – aiškino „tikėjimo“ pagrindus R. Sinkevičius. – Šiandien nėra jokio verslo plano, kaip ta AE veiks, o kištis į detales, kuo bus aušinami reaktoriai – natriu, bismutu ar Drūkšių vandeniu, kam man to reikia?“
Griežtai draudžiama Zarasai.net paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Zarasai.net kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Zarasai.net nuorodą.
