Europos Parlamento narys, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas neabejoja, kad Lietuvą valdantiems politikams jo vadovaujama partija yra lyg rakštis. Tačiau politikas viliasi, kad kitais metais po Seimo rinkimų dabartiniai valdantieji atsidurs politiniame užribyje. V.Uspaskichas atsakė į „Valstiečių laikraščio“ klausimus apie į „Wikileaks“ skandalą įsivėlusį G.Kirkilą, politizuotą teisėsaugą ir antrąją ekonomikos krizės bangą. Rengė sąmokslą prieš pačią valstybę „Wikileaks.org“ viešai paskelbtuose dokumentuose teigiama, kad būdamas krašto apsaugos ministru socialdemokratas Gediminas Kirkilas JAV ambasadai raportavo apie rengiamą perversmą Darbo partijoje. Neseniai dėl šio įvykio Darbo partijos taryba kreipėsi į teisėsaugą. Partijos taryba į teisėsaugą kreipėsi galbūt pavėluotai, nes žiniasklaidoje buvo paskleista nemažai dezinformacijos ir apie partiją, ir asmeniškai apie mane. Galbūt ne visi partijos nariai ryžosi iš karto imtis veiksmų. „Wikileaks“ pranešimas įrodo, kad norėta sužlugdyti ne tik partiją, bet ir jos lyderį. Ši istorija daugeliui žmonių atvėrė akis. Džiaugiuosi, kad šį egzaminą išlaikė Darbo partijos skyriai rajonuose. Žmonės nepatikėjo žiniasklaidoje paskleistu melu, neišsigando ir neišsilakstė kas sau. Be to, aš niekada jų nespaudžiau priimti sprendimų, kurie pakenktų jų padėčiai rajonuose. Kaip vertinate G.Kirkilo elgesį iš politiko pozicijos, kai šiandien Seime socialdemokratai lyg ir yra jūsų partijos partneriai opozicijoje, o tuo metu jie dirbo ranka rankon su jumis Vyriausybėje? Krašto apsaugos ministras prisiekė tarnauti Lietuvos valstybei, bet jei jis apsisukęs Vyriausybėje šnipinėjo ir rašinėjo ataskaitas kitų valstybių ambasadoms, tokį žmogų laikau ne kuo kitu, o valstybės išdaviku. Apie planus sužlugdyti Darbo partiją, matyt, žinojo ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Manau, kad VSD turėjo užkirsti kelią šiam sąmokslui, bet to nepadarė. Normalioje teisinėje valstybėje toks politikas seniai būtų atsidūręs už grotų. Gal ne tik G.Kirkilas, o apskritai socialdemokratai siekė sužlugdyti Darbo partiją? Esminis dalykas, kad kitos partijos, net ir žinodamos, jog rengiamas sąmokslas prieš Darbo partiją, jį toleravo ir plojo katučių. Baisu, kai tarsi kuriame demokratinę valstybę, bet tuo pat metu yra paminami bet kokie tos demokratijos principai. Juk partijos atspindi politinių nuomonių įvairovę, be kurios gyvuoti negali jokia demokratinė valstybė. Ir kai matome tokius antidemokratinius veiksmus, melą ir dezinformaciją, kurią toleruoja aukščiausi valstybės vadovai, be galo sunku tikėtis, kad sukursime tikrai demokratinę šalį. Ši istorija rodo, kad melu kuriama valstybė pasmerkta žlugti. A.Hitleris į valdžią irgi atėjo meluodamas, ir Trečiasis reichas žlugo. Lygiai taip pat mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą. Pavyzdžiui, išbraukime iš politinio žemėlapio Darbo partiją ir Viktorą Uspaskichą. Kur mes nueitume, jei liktų tik viena nuomonė? Tirdamas Darbo partijos bylą prokuroras Saulius Verseckas pagrasino likviduoti šią partiją. Šalies Prezidentė, išgirdusi tokį prokuroro pareiškimą, turėjo nedelsiant pasakyti, kad toks prokuroras neturi teisės dirbti teisėsaugoje. Juk teisėsauga privalo apsaugoti mūsų valstybės demokratinius pamatus, ir štai toks akibrokštas… Bet ar tie grasinimai realūs? Aišku nerealūs. Kaip galima uždaryti politinę organizaciją demokratine šalimi save laikančioje valstybėje. Taigi kils didžiulis triukšmas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Kaip galima uždaryti partiją už kažkokius galimus buhalterės pažeidimus. Manau, tai neįtikima. Kaip jaustis į partiją ketinantiems stoti žmonėms, kaip jaustis rėmėjams ir jau esamiems partijos nariams? Tai, jūsų manymu, čia yra kažkieno politinis užsakymas? Nuo pat pradžių sakiau, kad prokurorai vykdo politinį užsakymą, siekiant sužlugdyti Darbo partiją ir jos pirmininką. Visada apie tai sakiau viešai. Kartoju ir dabar. Dujų tarpininkai maitina valdančiuosius Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurias pasiūlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip vertinate prezidentūros tikinimą, kad priėmus šias pataisas šildymas gyventojams atpigs 10 procentų? Nelabai tikiu, kad šildymas atpigs, nes valstybė ir iki šiol turėjo visus instrumentus, leidžiančius kontroliuoti monopolijas. Jeigu valdžia iki šiol nesugebėjo to padaryti, ir šios įstatymo pataisos iš esmės nieko nepakeis. Šilumos rinkoje žaibiškai neatsiras daugybės šilumos tiekėjų, todėl konkurencijos didėjimas šioje srityje nebus spartus. Šilumos ūkis – labai sudėtinga sistema, kurioje dirbti gali toli gražu ne bet kuri įmonė. Tokios monopolijos egzistuoja visame pasaulyje, bet valdžia jas sugeba įsprausti į labai griežtas ribas. Bet juk yra Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taip, mes turime visus instrumentus reguliuoti kainas, bet šiuo instrumentu valdžia nesinaudoja. Įtariu, kad nesinaudoja dėl, matyt, korupcinių ir savanaudiškų tikslų. Todėl vien tos įstatymo pataisos nieko nepakeis. Galbūt reikėtų papildomų saugiklių, apsaugančių gyventojus nuo šilumos brangimo? Pirmiausia valstybė savo nuosavybėje privalo turėti didžiąją dalį energetikos, diegti į šį sektorių naujoves, taupančias gyventojų pinigus. Jei viską atiduosime į privačias rankas, kainos tik didės. Premjeras Andrius Kubilius su energetikos ministru Arvydu Sekmoku dar neseniai gyventojams žadėjo, kad po derybų su „Gazpromu“ šiluma Lietuvos gyventojams gali atpigti iki 15 proc. Dabar jau aišku, kad dujos tik brangs, o derybos žlugo. Kokių veiksmų realiai turėjo imtis Vyriausybė? Vyriausybė blefuoja, maivosi ir veidmainiauja. Darbo partija (net ne mano iniciatyva) pasiūlė apskritai panaikinti visus dujų tarpininkus, bet Vyriausybė atsisakė tą padaryti. Taip atsiskleidė tikrasis konservatorių, liberalcentristų ir liberalsąjūdiečių veidas. Būtent jie ir maitinasi iš tų dujų tarpininkų, sėdėdami jų kišenėse. Jiems tiesiog neapsimoka panaikinti tų tarpininkų nei dujų, nei elektros energijos, nei šilumos tiekimo srityse. Juk būtent tarpininkai didina gyventojams paslaugų tarifus, kartu maitindami ir šitas politines partijas.

Iki šiol nėra vienos nuomonės, ar reikalinga Lietuvai nauja atominė elektrinė. Vieni sako, kad ją pastatę tapsime energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos, kiti mano, jog viskas liks taip, kaip iki šiol. Jeigu man pasakysite, kas valdys elektrinę, kokiomis sąlygomis ją valdys, kiek kainuos AE pagaminta elektros kilovatvalandė, tada galėsiu ir aš atsakyti į šį klausimą. O principinę poziciją turite? Principinė pozicija ir yra – kiek, kas ir už ką. Jei elektros gamybos savikaina bus nedidelė, galbūt ir apsimoka ją statyti. Oponentai jus dažnai įvardija atstovaujantį ne Lietuvos, o Rusijos interesams. Girdi, kelionė į Maskvą buvo akivaizdus to įrodymas. Tie kaltinimai pilasi, nes geriau už oponentus išmanau ekonomikos subtilybes. Kitas dalykas, kai tada buvau išvykęs į savo brolio laidotuves, politiniai oponentai dėjo visas pastangas, kad tik negrįžčiau į Lietuvą. Grįžote ir jums uždėjo antrankius. Kai grįžau, vienintelis oponentų klausimas buvo, kodėl grįžau. Tuomet atsakiau, kad ieškojote manęs po visą pasaulį, tai štai ir imkite. Dabar pradeda lįsti vis daugiau įrodymų, kad su Darbo partija norėta susidoroti. Net amerikiečiai teigia, kad mėginimas iš politinio žemėlapio ištrinti Darbo partiją buvo ne kas kita, kaip valstybės demokratinių pamatų naikinimas. Konservatoriai, Liberalų sąjūdis su liberalcentristais bei „valstiečiai“ arba kaip juridiniai asmenys, arba kaip fiziniai asmenys naudojasi Rusijos dujų tarpininkų pinigais. Visa tai viešai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje internete. Vienintelė Darbo partija neturėjo jokių sąsajų su dujų tarpininkais. Todėl klausiu, kas ir kam atstovauja iš tikrųjų? Ritasi antroji krizės banga Prieš kurį laiką VSD mosavo slapta pažyma apie tai, kad esą šalį valdo verslo, politikos ir žiniasklaidos klanai. Triukšmo būta daug, bet realiai viskas ir liko tik žodžiai. Kaip manote, kodėl? Niekas ir netirs tų ryšių, nes tie patys tyrėjai priklauso vieniems ar kitiems klanams. Tai pagrindinė priežastis, kodėl nenorima visuomenei atskleisti tiesos. Juk ir tas pats prokuroras, kuris įspėjo apie Darbo partijos likvidavimą, teisėsaugoje toliau dirba. Gal net ir ordiną gaus, kaip iki šiol net du teisėsaugininkai yra gavę valstybės apdovanojimus už jų nuopelnus Darbo partijos byloje. Vyriausybė tikina, kad vis mažina išlaidas, taupo, bet žmonės ir toliau skursta, emigruoja. Kas su mūsų valstybe yra ne taip? Vyriausybė mažina išlaidas ne ten, kur turėtų. Juk dėl taupymo politikos (karpant pensijas ir socialines išmokas) labiausiai nukentėjo pats pažeidžiamiausias socialinis sluoksnis – paprasti žmonės, pensininkai. O juk valdžia ekonomikos krizės metu pirmiausia turėjo atsisakyti investicijų į įstaigų atnaujinimą, naujų žinybinių pastatų statybą. Užuot lupusi paskutinį kailį nuo gyventojų, neva balansuojant biudžetą, valdžia privalėjo kur kas labiau susimažinti atlyginimus. Tik tada visuomenė būtų patikėjusi, kad ir Vyriausybė taupo. Neseniai Islandijoje prasidėjo teismo procesas prieš buvusį premjerą, įtariamą prisidėjus prie šios šalies bankų griūties. Girdime ir apie kitus teismo procesus prieš valstybės vadovus. Kaip jūs manote, ar už šalį žlugdančią politiką galėtų būti teisiamas dabartinis Lietuvos premjeras A.Kubilius? Visiškai pritarčiau asmeninei valstybės vadovų atsakomybei. Pavyzdžiui, Ukrainoje Julijos Timošenko atvejis. Ji falsifikavo Vyriausybės nutarimus, už kuriuos ministrai net nebalsavo. Tai jau kriminalas. Bet Lietuvos atveju negalima visko sukabinti ant vieno žmogaus. Juk už sprendimus balsuoja visa Vyriausybė, kurioje ministras turi lygiai tokį pat balsą kaip ir premjeras. Kokia galėtų būti išeitis? Vyriausybėje nesėkmingai dirbę ministrai ir premjeras mažų mažiausiai 20 metų neturėtų galimybės prisiliesti prie šalies valdymo. Prognozuodamas 2008–2009 m. ekonomikos krizės pasekmes Lietuvai nesuklydote pasakęs, kad šalies ekonomika smuks 18 proc. Oficiali statistika parodė 18,2 proc. smukimą. Dabar ekspertai prakalbo apie galimą antrąją krizės bangą. Kokios jūsų įžvalgos dėl antrosios bangos? Antroji krizės banga jau ritasi ir per Lietuvą. Tai patvirtina tris mėnesius iš eilės blogėjantys Lietuvos eksporto rodikliai. Tiek pat laiko mažėja ir mokesčių surinkimas į biudžetą. Vadinasi, mažės ir BVP augimas, bet ar girdėjote, kad apie tai Vyriausybė praneštų visuomenei? Be to, autoritetingi ekspertai nerimauja dėl krintančių vario kainų pasaulinėse rinkose. Jų svyravimai stebimi nuo 1930 m. Per vieną mėnesį varis atpigo apie 20 proc., o šios universalios žaliavos, naudojamos beveik visose ekonomikos šakose, paklausos mažėjimas – vienas požymių, kad antroji globalios ekonomikos krizės banga jau ritasi per pasaulį. Galbūt varis pinga dėl spekuliatyvių veiksmų, todėl dar šiek tiek palaukime ir nedarykime ankstyvų išvadų. Ko tikitės iš artėjančių Seimo rinkimų? Jei žmonės nori gyventi geriau, jie neturėtų kartoti klaidų. Nuo jų pačių priklausys, ar į Seimą vėl pateks panašūs veikėjai kaip Arūnas Valinskas arba Artūras Zuokas. Tada laukime bėdos. VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas

Užsakymo nr. 2011/08/