JAV šįkart turėtų išvengti nemokumo gėdos – rugpjūčio 2 dienai nenumaldomai artėjant, respublikonų ir demokratų partijų atstovai pasiekė susitarimą dėl taupymo priemonių paketo bei viršutinės skolinimosi ribos pakėlimo. Nacionalinė JAV skola netrukus turėtų susilyginti ar netgi pralenkti 15 trln. dolerių nesiekiantį šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Didžiausias nerimas likusiam pasauliui – ar negalavimų krečiama galiūnė nenusmuks atgal į ekonomikos nuosmukio liūną.

Jeigu Kongresas iki antradienio vidurnakčio JAV laiku sugebės suderinti visas detales ir patvirtins kompromisinį susitarimą, JAV vyriausybė išlaikys galimybę artimiausioje ateityje toliau žarstyti skolintus milijardus ar netgi trilijonus skolintų dolerių.

Šis malonumas prezidentui Barackui Obamai ir jo demokratams kainuos respublikonų uždėtą mokestinį apynasrį – kompromisiniame susitarime faktiškai neliko vietos valstybės pajamų didinimui, todėl didžiausi JAV turtuoliai ir toliau galės miegoti ramiai. Vietoje to, kad būtų imtasi naikinti pelno mokesčio lengvatas, ko norėtų demokratai, respublikonų siūlymu užsimota per artimiausią dešimtmetį daugiau nei 2 trln. dolerių sumažinti valstybės išlaidas.

Kitais žodžiais tariant, po Vašingtono saule nieko naujo – įprastiniai ideologiniai nesutarimai buvo sukėlę grėsmę, kad JAV nebegalės daugiau skolintis, taigi ir apmokėti dalies sąskaitų, tačiau paskutinę akimirką, atlikus visus privalomus tarpusavio kaltinimų ritualus, sveikas protas galiausiai nugalėjo. Arba taip bent jau atrodo.

Susitarimą reikės vykdyti

Kaip skelbia JAV leidinys „The Christian Science Monitor“, kompromisinis Kongreso demokratų ir respublikonų susitarimas didžiąja dalimi remiasi Senato mažumos lyderio respublikono Mitcho McConellio taupymo priemonių planu.

Plane numatyta viešąsias išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje nedelsiant mažinti beveik 1 trln. dolerių, o vėliau šiais metais bendroje respublikonų ir demokratų komisijoje sutarti dėl tolesnių 1,5-1,8 trln. dolerių vertės biudžeto apkarpymų.


Pagrindinis išliekantis nesutarimas, kaip ir reikėjo tikėtis, – dėl būsimų mokesčių politikos gairių. Demokratai norėtų saugiklių, kad dėl taupymo priemonių per daug nesumažės įvairių socialinių programų finansavimas. Respublikonai, pasimokę iš to, kaip kadaise Kongreso demokratai mokesčių politikos klausimais aplink pirštą apsukdavo jų senuosius lyderius, prezidentus Ronaldą Reaganą ir George‘ą Bushą (vyresnįjį), savo ruožtu siekia garantijų, kad ateityje, net ir po rinkimų pasikeitus Kongreso sudėčiai, susitarimas dėl biudžeto išlaidų mažinimo bus toliau vykdomas.

Pasak „Christian Science Monitor“, galutinis kompromisas gali būti pasiektas, sutarus mažinti gynybai skiriamas išlaidas. Metas tam tikrai palankus. Gegužės mėnesio pradžioje buvo nukautas didžiausias JAV priešas, teroristų tinklo „Al Qa‘ida“ lyderis Osama bin Ladenas. Be to, JAV rengiasi iki metų pabaigos išvesti paskutinius karius iš Irako ir toliau mažinti Afganistane tarnaujantį kontingentą.

Kadangi karinių pajėgumų stiprinimas paprastai yra mėgstamas konservatyvių respublikonų „arkliukas“, Pentagono biudžeto mažinimą galima laikyti viena didžiausių jų nuolaidų. Daugumoje kitų sričių toliau trauktis teko būtent demokratams, kurie yra priversti rūpintis dėl savo deleguoto prezidento reitingų, taigi ir labiau rizikavo artėjančio rugpjūčio 2-osios bankroto grėsmės akivaizdoje.

Stebuklai prie prarajos

Senato respublikonų lyderis M. McConellis apie galimą persilaužimą ne vieną savaitę trukusiose derybose užsiminė dar šeštadienį. „Faktas, kad pasiekti susitarimą iki antradienio mes galime tik tuo atveju, jeigu šiame procese dalyvaus Jungtinių Valstijų prezidentas“, - sakė jis.

Tiesa, dar liepos 12 dieną jis buvo visiškai priešingos nuomonės, pareiškęs, kad „tol, kol šis prezidentas bus Ovaliniame kabinete, tikras sprendimas bus nepasiekiamas“. Katastrofiškai priartėjusi rugpjūčio 2-oji, regis, galiausiai nuveikė stebuklus.

Sekmadienio vakarą tas pats respublikonų nemėgstamas prezidentas, B. Obama, džiaugsmingai pareiškė, kad „Amerika išgelbėta nuo nemokumo, kuris galėjo turėti niokojančių padarinių visam pasauliui“.

Leidinys „Time“ būtent JAV prezidentą pavadino didžiuoju politinės krizės nugalėtoju, kuris įrodęs respublikonų rinkėjams, kad gali susodinti ideologinėse rietenose paskendusius politikus prie vieno stalo ir, esant būtinybei, imtis griežtų taupymo priemonių.

Politinis teatras

Prieš paskelbiant apie kompromisinį susitarimą, Vašingtone dvi paras tęsėsi tikra drama – respublikonų dominuojamiems Atstovų Rūmams patvirtinus pirminį M. McConellio planą, demokratų kontroliuojamas Senatas nedelsdamas jį blokavo. Atstovų Rūmai savo ruožtu atmetė Senato demokratų lyderio Harry Reido parengtą taupymo planą, dar jam nepasiekus Senato.

„Visa tai – politinis teatras; tiek tai, ką jie daro Atstovų Rūmuose, tiek ir tai, ką mes darome Senate, - šeštadienį teigė respublikonų senatorius Johnny Isaksonas. – Tačiau užkulisiuose vyksta daug dalykų, kurie labiau susiję su reikalo esme, o ne tuščiais pažadais.“

Kaip rašo „Time“, vienas iš politinio teatro elementų, kuriam artimiausiu metu gali tekti pasirodyti scenoje – respublikonų rengiama konstitucijos pataisa, kuri uždraustų patvirtinti nesubalansuotą biudžetą. Šalyje, kuri šiuo metu gyvena su 1,4 trln. dolerių, arba 40 proc., deficitu, kalbos apie privalomą biudžeto subalansavimą skamba neįtikinamai.

Kad ir kokį teisės akto projektą šiuo klausimu pristatytų respublikonai, Senate jų lauktų garantuotas pralaimėjimas – tačiau vienas kitas konservatyvių rinkėjų balsas, tikėtina, būtų laimėtas.

Siaurame take

Tokių „papildomų taškų“ paiešką galima laikyti neatskiriama demokratinės politikos dalimi. Tačiau ar sąmoningą šalies ir viso pasaulio ekonomikos statymą į kritinę situaciją galima laikyti politinio brandumo požymiu – visai kitas klausimas.

Sudėtingu JAV istorijos laikotarpiu, kai šalis bando atsigauti po nesėkmingų karų dešimtmečio ir pasaulinės ekonominės krizės padarinių, tuo pačiu metu jausdama Kinijos alsavimą į pakaušį, silpnas ir partinių nesutarimų draskomas Kongresas susilaukia vis daugiau kritikos.

Štai vokiečių „Spiegel“ pirmadienį perspėja, kad JAV posūkis griežto taupymo keliu gali jos ekonomiką nustumti į recesiją ir sukelti labai didelių nemalonumų visam likusiam pasauliui. Cituojamas „Commerzbank“ analitikas Ulrichas Leuchtmannas, pareiškęs, kad JAV „žengia itin siauru taku tarp augančių deficitų ir konjunktūros užslopinimo griežtomis taupymo priemonėmis“, ir esą lieka vis mažiau vilties, kad šios šalies Kongresui pavyks nuo šio tako nenukrypti.

Kaip prieš keletą savaičių JAV leidinyje „Foreign Policy“ pareiškė politikos apžvalgininkas Normanas Ornsteinas, tai tikrai gali būti „blogiausias visų laikų Kongresas“. Galime pridėti – ir blogiausiu laiku.