Vasilijus Trusovas jau keletą zarasiškių kartų mokė lietuvių kalbos, užkrėtė meile juos ne tik gimtajai kalbai, bet ir lietuvių literatūrai. Nepažintum Zarasų, jeigu nebūtum sutikęs Vasilijaus Trusovo, nežinotum jo veiklos, nepabendrautum su šiuo žmogumi.

Gal todėl į Zarasų viešosios bibliotekos surengtą zarasiškio mokytojo Vasilijaus Trusovo poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ gausiai susirinko bičiuliai, draugai, pažįstami. Atėjo padėkoti ne tik už poezijos eiles, už suteiktas žinias, įskiepytą meilę grožiui ir gėriui, o taip pat pasveikinti jį su gražiu jubiliejumi.

Kaip kalbėjo šio vakaro vedėja Gražina Karlaitė, Vasilijus tai miesto jungtis – mokytojas – švietėjas – literatas – publicistas – kalbininkas – folkloristas – leidinių redaktorius – renginių vedėjas – artistas – žmogus su polėkiu ir įkvėpimu kasdien jaunatviškai skrajojantis Zarasų miesto gatvėmis ir niekada neprarandantis ryšio su mūsų krašto bendruomene. Be Vasilijaus neapsieina nė vienas Zarasų krašto bendruomenės renginys. Jis dažnas jų vedėjas ir siela. Visada šį mielą žmogų sutiksi rajono kultūros renginiuose, vakaruose.

Mokytojas ir poetas – tai nepaprastas ir puikus derinys, tiesiantis savo kūrybinius tiltus į jaunų žmonių širdis. Vakaro metu moksleivės Greta Šepliakovaitė, Gabija Miškinytė ir Kamilė Daunaravičiūtė skaitė savo mokytojo eilės iš naujo poezijos rinkinio. 

Vasilijaus kūryboje nuolat išryškėja folkloriškumas. Tai byloja apie glaudų dvasinį ryšį su protėviais, jų daina ir šokiu, gimtuoju kraštu. Šio ryšio tąsa yra jo dalyvavimas Zarasų kultūros centro folkloro ansamblyje ‚Seluona“. Dainininką, poezijos knygos autorių ir jubiliatą sveikino ansamblio nariai. Ansamblio vadovė Rima Vitaitė tvirtino, be Vasilijaus Trusovo kolektyvui sudėtinga būtų. Tuo pat Vasilijus prisipažino, kad be liaudies dainos, šokio sudėtinga pačiam žmogui. Jis privalo puoselėti ir nepamiršti tautos kūrybos. Tą nuo pat vaikystės daro Vasilijus, tą ragina visada daryti ir savo mokinius, bičiulius. „Seluonos“ dainininkai kartu su Vasilijumi smagiai sudainavo dainą „Sakuol“.

Nuoširdžiai vakaro dalyviai sutiko zarasiškę Audronę Bikulč. Ji padainavo pagal rinkinio eilėraščio žodžius dainą. Šią dainą Audronė akomponavo gitara.

Prieš dvejus metus išėjo Vasilijaus poezijos rinkinys „Siauri likimo vartai“. Mokytojo bičiulė Danutė Konošova pagal vieno eilėraščio žodžius sukūrė dainą. Tą vakarą Danutė ir padainavo sukurtą dainą „Ant rubežiaus“.

Tą vakarą savo eiles skaitė ir pagrindinis šio vakaro kaltininkas. Jis skleidė savo kūrybos paslaptis. Dažnai kūrybos semiasi iš gimtojo sodžiaus Švenčionių rajone, iš vaikystės, jaunystės prisiminimų, gimtinės namų ir gimtojo krašto, šviesių pojūčių, kurie susirikiuoja į eilėraščio eilutes. Visada meniška siela nenurimsta - eilės gimta tarsi iš niekur. Iš praeities akimirkos įspūdžio, prisiminimo, medžių šlamėjimo ar paukštelių čiulbėjimo…

Prisipažino Vasilijus, kad jis skolingas ir Zarasų kraštui. Čia prabėgo daug prasmingų jo gyvenimo metų. Ir tą vakarą jis perskaitė eilėraštį, skirtą Zarasams. Vasilijus prisipažino, kad šios eilės gimė tik prieš keletą valandų. Vakaro dalyviai suprato, kad gal ketvirtasis poezijos rinkinys bus apie Zarasus, apie įspūdžius, kuriuos pagimdė šis kraštas. Aktyvus zarasiškis žadėjo ir ateityje poezijos mūzos nepamiršti.

Vakaro metu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Sekonas prisiminė pirmąjį susitikimą su Vasilijumi Vilniuje. Juos Ignalinos rajono Tverčiaus vidurinės mokyklos moksleivius mokytojas Petras Mikštas nuvežė į Vilnių, į teatrą. Ten susitiko ir su Petro bičiuliu Vasilijumi. Pirmoji pažintis buvo labai įspūdinga. Vėliau Vasilijus aplankydavo Tveriečių. Kartu su savo bičiuliu Petru skiepijo meilę literatūrai ir gimtajai kalbai. Vėliau susitikimai tapo dažnesni. Vytautas Sekonas, baigęs aukštuosius mokslus Vilniuje, gavo paskyrimą į Zarasus. Samaniuose tada sutiko bemokytojaujantį savo mokytojo bičiulį Vasilijų Trusovą. Ši graži bičiulystė tęsiasi jau ketvirtą dešimtmetį.

Pasveikinti bičiulio iš Ignalinos atvyko jo kolega Petras Mikštas. Jis linkėjo, kad lai ir ateityje Vasilijus rašo tai, ką jam pasakys miškas, ką išsakys žolė, ką pašnibždės žemė. Jo poezijos mylėtojai tikisi, kad Vasilijaus niekada neapleis kūrybinis polėkis ir padovanos visiems daug svajingų ir gražių minčių. 

Artimiausia Vasilijaus Trusovo aplinka tai Pauliaus Širvio progimnazija, kurioje jis mokytojauja. Mokytojų trio tą vakarą atliko vakaro dalyviams Antano Vienažindžio dainą „Kaip gi gražus gražus rūtelių darželis“. 

Daug tą vakarą skambėjo gražių sveikinimo žodžių, linkėjimų. Sveikino kolegos, literatai, bičiuliai, kaimynai. Buvo ir daug gražių žodžių, ir daug gėlių.

Petras IVANOVAS

Autoriaus nuotraukos