Kadangi Zarasuose teikiamos baseino paslaugos, Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus specialistai norėtų trumpai supažindinti, ką vartotojas turėtų žinoti apie šias paslaugas, pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės reikalavimus, taip pat kokybės reikalavimus vandeniui, naudojamam visų tipų baseinuose, išskyrus asmeninio naudojimo, kuriuos nustato Lietuvos higienos norma HN 109 – 2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 87 - 3277; 2006, Nr. 60 - 2153).

Prie įėjimo į baseino patalpą turi būti iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose pateikiama visa būtina informacija vartotojui, vandens kokybės rodikliai (temperatūra, pH, liekamojo aktyvaus chloro arba kitos vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos liekamasis kiekis) turi būti pateikiami viešai.

Baseino patalpose gerai matomoje vietoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys. Baseino darbuotojai darbo metu turi vilkėti darbo drabužius.

Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Baseinų vonios paprastai pripildomos geriamuoju vandeniu, tačiau naudojantis baseinu vanduo neišvengiamai užteršiamas.

Tam, kad baseino vanduo atitiktų jam keliamus reikalavimus, vanduo valomas naudojant koaguliaciją, filtraciją ir dezinfekciją. Tokiu būdu pašalinami vandenyje esantys organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai.

Kadangi vandens dezinfekcijai naudojamas chloras, baseinų, išskyrus mažųjų be recirkuliacinės sistemos, vandenyje turi būti 0,5 – 2,0 mg/l liekamojo aktyviojo chloro koncentracija.

Baseinų, skirtų vaikams iki 7 metų amžiaus, vandenyje turi būti 0,3 – 1,0 mg/l liekamojo aktyviojo chloro koncentracija.

Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai vandenyje sudaromos palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis.

Esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.

Pats baseinų vanduo (jei yra tinkamai paruoštas) yra mažiausiai pavojingas užsikrėtimo atžvilgiu. Daug didesnę grėsmę kelia dušinės, persirengimo kambariai. Didžiausia rizika yra užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis liaudyje vadinamu „grybeliu“, karpomis, odos pūliniais susirgimais ar net niežais.

Kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems bei chlorui jautriems, alergiškiems žmonėms.

Persirengimo kambariai, dušinės, tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Baseino paslaugų sauga priklauso ne vien tik nuo įstaigos administracijos. Patys baseinų lankytojai taip pat turėtų pasirūpinti savo ir kitų baseino lankytojų sveikata: būtinai perskaityti baseinų vidaus tvarkos taisykles ir jų laikytis; jeigu ant pėdų yra žaizdelių, įbrėžimų, užklijuoti juos pleistru; baseine avėti gumines šlepetes (geriau aukštesniu kulnu); pasinaudoję pirtimi, tualetu, prieš įlipdami į baseiną nusiprausti po dušu; persirengimo kambariuose ant suolelių ar pirtyse pasikloti rankšluostį, vėliau rankšluostį išskalbti ir išlyginti.

Ona Kvedarauskienė,
Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus
vyresnioji specialistė