Nuo ryto po miestelį važinėjantys balionais, gėlėmis bei kaspinais papuošti automobiliai visiems priminė, jog su pavasariu į mokyklas atskubėjo ir Paskutinio skambučio šventė.

Nostalgija, sentimentais ir emocijų jūra vilnijanti šventė pasklido po visą Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją. Senučiuku „Zaporožiečiu“ abiturientai atsivežė savo auklėtojas. Čia, gimnazijos kieme, juos pasitiko plojimais, šypsniais ir šiltais apsikabinimais jaunesnieji draugai.

Netruko prabėgti tą dieną pamokos. Dvyliktokams jas vedė pirmokai, pirmosios mokytojos ir pačių pakviesti mylimi mokytojai. Na, o per paskutinę pamoką su savo ugdytiniais atsisveikino auklėtojos.

Rugsėjo pirmąją dvyliktokai į gimnaziją už rankų atvedė nedrąsius ir pasimetusius pirmokėlius, o štai gegužės 27 - ąją į Paskutiniojo skambučio šventę, kuri vyko Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, juos lydėjo jau ūgtelėję pirmokėliai.

Po šv. Mišių klebonas Salvijus savo vietą užleido šventės organizatoriams vienuoliktokams. Šiais metais į savarankišką gyvenimą išleidžiame 46 abiturientus. Pirmasis juos pasveikino gimnazijos direktorius Gintautas Kuzma. Jis sakė, kad „ši šventė ir liūdna, ir džiugi. Liūdna, nes reikia atsisveikinti su mylimais, draugiškais, 12 metų augintais vaikais.

Džiugi, nes atėjo laikas jiems išeiti ir susikurti savo gyvenimo kelią. Paskutinis skambutis skelbia, kad baigtas vienas mokymosi etapas ir reikia atsiskaityti už per 12 metų įgytas bendrojo lavinimo dalykų žinias, tai yra, išlaikyti egzaminus ir gauti brandos atestatą. Mokyklinės dienos baigėsi, prasideda suaugusiųjų gyvenimas, pilnas rūpesčių, galvosūkių, apmąstymų ir nerimo“.

Jis linkėjo būti tvirtiems, atremti bet kokius netikėtumus. Savo kalbą baigė raginimu: „Būti jaunam - puiku, baigti mokyklą dar puikiau, tapti geru žmogumi - puikiausia. Tokių žmonių trūksta. Būkite tokie - Lietuva bus šviesesnė.“

Kaip ir kasmet, į Paskutinio skambučio šventę atvyko Dusetų krašto garbės pilietis Donatas Čepukas. Jis džiaugėsi, kad ši graži šventė vyksta po bažnyčios skliautais. Visiems linkėjo geros kloties, o trims išeinančioms jaunosioms žurnalistėms įteikė po savo kūrybos knygą.

Nepamiršo abiturientų ir Dusetų seniūno pavaduotojas Raimondas Parakevičius. Jis linkėjo kiekvienam susirasti savo kelią ir tiems, kurie garsino Dusetų vardą įvairiose varžybose, įteikė padėkas.

Dvyliktokai sulaukė daug gražių žodžių ir prasmingų palinkėjimų, gavo ne vieną puokštę gėlių. Eilėmis su jais atsisveikino pirmokai, padrąsinimo žodžiais auklėtojos, graudžiai, braukdami ašaras tėveliai. Išradingai atsisveikino vienuoliktokai. Jie ne tik margaspalvėmis gėlėmis išpuošė gimnaziją, jos kiemą, kabinetus, bet ir kiekvienam padovanojo po puodelį, linkėdami jį pripildyti išminties, gerumo, draugiškumo ir dosnumo.

Šiltą atmosferą, pakilią ir iškilmingą nuotaiką sukūrė Dusetų meno mokyklos choro, akordeoninkų, Aistės ir Livetos atlikti muzikiniai kūriniai. Ypatingai visus užbūrė ir žavėjo smuikininkės Oksanos iš Rokiškio griežiamos melodijos.

Mums liūdna išsiskirti su draugais, mokytojams sunku paleisti užaugintus, mylimus ir brangius auklėtinius, o tėvai vis dar negali patikėti, kad jų mažieji jau tokie dideli ir savarankiški.

Išsiilgę atostogų ir vasariškai nusiteikę vaikai linksmai leidžia paskutines mokslo metų dienas mokykloje. Tik dvyliktokai, rimti, susikaupę ir truputėlį sutrikę, laiko brandos egzaminus. Linkime jiems sėkmės.

Adelė Vaitukaitytė, 1gB kl.