2011 birželio 29 05:04, www.balsas.lt
Apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šiauliečių šeimų ketina kreiptis į Šiaulių miesto tarybą, prašydamos atšaukti dar 2008-ųjų lapkritį priimtą sprendimą, kuriuo nustatyta, kad į lopšelius-darželius pirmumo teise priimami socialiai remtinų šeimų ir vienišų mamų vaikai.
Padidėjus gimstamumui ir pablogėjus finansinei šeimų situacijai, pilnų ir dirbančių šeimų vaikams lopšelių-darželių durys užtrenkiamos. "Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad vaikai negali būti diskriminuojami pagal tėvų socialinį statusą. Socialiai remtiniems reikia padėti, bet kodėl reikia skriausti kitas šeimas?" - klausia diskriminuojamas šeimas burianti teisininkė Diana Latotina Micevičė. Nepavykus sulaukti palankaus Tarybos sprendimo, šeimos savo teises žada ginti teisme.
Grupėse - vien pašalpų gavėjų vaikai
Gegužės 27-ąją savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdintas straipsnis "Pašalpų gavėjų burbulas pučiamas vaikų sąskaita" sulaukė atgarsio. Pasirodo, su problema, kai į miesto lopšelius-darželius priimami vaikai tik iš socialiai remtinų šeimų, susiduria didelė dalis šiauliečių šeimų.
"Susibūrėme apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šeimų ir žadame raštu kreiptis į politikus. Viešąjį interesą galėtų ginti prokuratūra, dėl pažeidžiamų teisų galima ir bylinėtis", - sako jauna mama Diana Latotina Micevičė.
Beveik dviejų mėnesių sūnelį sūpuojanti moteris sako kūdikį į darželį panoro užregistruoti, kai jam buvo vos dvi savaitės. "Kreipiausi į tris darželius, sąraše esu penkta šešta. Dviejuose darželiuose iš trijų man pasakė, kad, deja, vaikas į lopšelį po dvejų metų nepateks. Pirmumo teisę turi pašalpas gaunančių šeimų ir vienišų mamų vaikai, o tokių dabar labai daug. Tai man dabar gal išsituokti reikia, kad mano vaikas patektų į lopšelį?" - klausia Diana.
Moteris sako sužinojusi, kad Šiauliuose jau yra grupių, kuriose vaikai - vien iš socialiai remtinų šeimų. O ką daryti kitiems? Kur paaugusius mažylius palikti šeimoms, kurių abu tėvai dirba? Juk minimali alga labai mažai skiriasi nuo pašalpos dydžio. Kodėl darbą turinčių tėvų vaikai diskriminuojami?
Susiklosto situacija, kad jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, tėvai yra bedarbiai ir socialiai remtini, valstybė vaiku pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti - vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį.
Konvencija valstybę įpareigoja nediskriminuoti ir rūpintis
Diana su vyru yra teisininkai, todėl pradėjo domėtis, ar Tarybos sprendimas, kuriuo socialiai remtinų šeimų vaikai turi pirmumo teisę patekti į lopšelius-darželius, nepažeidžia galiojančių įstatymų.
"Šitą piktžaizdę reikia rauti iš pagrindų. Tarybos sprendimas pažeidžia mūsų šalies įstatymą, kuriuo buvo ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija", - sako Diana.
Konvencijoje parašyta, kad valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.
Padidėjus gimstamumui ir pablogėjus finansinei šeimų situacijai, pilnų ir dirbančių šeimų vaikams lopšelių-darželių durys užtrenkiamos. "Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad vaikai negali būti diskriminuojami pagal tėvų socialinį statusą. Socialiai remtiniems reikia padėti, bet kodėl reikia skriausti kitas šeimas?" - klausia diskriminuojamas šeimas burianti teisininkė Diana Latotina Micevičė. Nepavykus sulaukti palankaus Tarybos sprendimo, šeimos savo teises žada ginti teisme.
Grupėse - vien pašalpų gavėjų vaikai
Gegužės 27-ąją savaitraštyje "Šiauliai plius" spausdintas straipsnis "Pašalpų gavėjų burbulas pučiamas vaikų sąskaita" sulaukė atgarsio. Pasirodo, su problema, kai į miesto lopšelius-darželius priimami vaikai tik iš socialiai remtinų šeimų, susiduria didelė dalis šiauliečių šeimų.
"Susibūrėme apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šeimų ir žadame raštu kreiptis į politikus. Viešąjį interesą galėtų ginti prokuratūra, dėl pažeidžiamų teisų galima ir bylinėtis", - sako jauna mama Diana Latotina Micevičė.
Beveik dviejų mėnesių sūnelį sūpuojanti moteris sako kūdikį į darželį panoro užregistruoti, kai jam buvo vos dvi savaitės. "Kreipiausi į tris darželius, sąraše esu penkta šešta. Dviejuose darželiuose iš trijų man pasakė, kad, deja, vaikas į lopšelį po dvejų metų nepateks. Pirmumo teisę turi pašalpas gaunančių šeimų ir vienišų mamų vaikai, o tokių dabar labai daug. Tai man dabar gal išsituokti reikia, kad mano vaikas patektų į lopšelį?" - klausia Diana.
Moteris sako sužinojusi, kad Šiauliuose jau yra grupių, kuriose vaikai - vien iš socialiai remtinų šeimų. O ką daryti kitiems? Kur paaugusius mažylius palikti šeimoms, kurių abu tėvai dirba? Juk minimali alga labai mažai skiriasi nuo pašalpos dydžio. Kodėl darbą turinčių tėvų vaikai diskriminuojami?
Susiklosto situacija, kad jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, tėvai yra bedarbiai ir socialiai remtini, valstybė vaiku pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti - vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį.
Konvencija valstybę įpareigoja nediskriminuoti ir rūpintis
Diana su vyru yra teisininkai, todėl pradėjo domėtis, ar Tarybos sprendimas, kuriuo socialiai remtinų šeimų vaikai turi pirmumo teisę patekti į lopšelius-darželius, nepažeidžia galiojančių įstatymų.
"Šitą piktžaizdę reikia rauti iš pagrindų. Tarybos sprendimas pažeidžia mūsų šalies įstatymą, kuriuo buvo ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija", - sako Diana.
Konvencijoje parašyta, kad valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.
Griežtai draudžiama Zarasai.net paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Zarasai.net kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Zarasai.net nuorodą.




