Mobilusis telefonas atveria daug galimybių. Kadangi naujausi modeliai naudojami ne tik skambinti, kyla klausimas: ar mobilusis telefonas dar tebėra nekaltas technikos prietaisas, ar jau – priklausomybės objektas, be kurio daug kas nebegali gyventi?

Namuose, gatvėse ir viešose vietose nuolat čirškia signalai. Vaikai ir suaugę be perstojo rašinėja žinutes. Retai sutinkame šaligatviu žingsniuojantį žmogų be telefono prie ausies ar laisvų rankų įrangos.

Psichologai čia įžvelgia naujos manijos užuomazgas arba impulsų kontrolės sutrikimą. Oficialiai patvirtintų diagnozių tarptautiniai kodai ICD–10 ir DSM–IV reiškia priklausomybę nuo mobiliojo telefono, lygiavertę priklausomybei nuo alkoholio, nikotino ar narkotikų, bet kol kas dar netraktuojamą kaip savarankiškas sutrikimas.

Elgsenos nukrypimais su polinkiu į priklausomybę laikomi tokie veiksmai, kurių žmogus neįstengia valdyti. Įrodymai mobiliųjų telefonų atveju būtų nuolatinis žvilgčiojimas, ar neatėjo žinutė, skambinimas ir žinučių siuntinėjimas be paliovos. Toks žmogus savo telefoną puoselėja ir prižiūri kaip naminį gyvūną. Ne pats prietaisas yra šio psichinio sutrikimo priežastis, o nekontroliuojamas jo naudojimas.

Bendrumo jausmas

Šį sutrikimą galima būtų palyginti su perdėtu pedantiškumu, pirkimo manija ar lošimo aistra. Visi jie, anot priklausomybių ekspertų, yra kompensuojamieji veiksmai, kuriais žmonės stengiasi susikurti sau iliuziją, kad nėra vieniši, kad jie – gyvi, mylimi ar tobuli. Ši priklausomybė pakeičia ryšį su pasauliu, nors ji tik įteigia, kad žmogus esąs socialinio tinklo dalis. Iš tikrųjų jis lieka – kaip ir kompiuterinių žaidimų mėgėjas – vienas su savimi ir savo maniakišku elgesiu. Tai pasidaro aišku, kai žaidimas pasibaigia.

Ar tas pats taikytina ir mobiliajam telefonui, kai per SMS, žaidimų galimybes ar interneto jungtį palaikomas ryšys su išoriniu pasauliu? Prasidedančios manijos požymiai panašūs į kitų jau pripažintų priklausomybių. Pavyzdžiui, praradimo kančios. Koks apima nerimas ir nervingumas, kai žmogus pamiršta namuose mobilųjį telefoną, kai pameta jį, praranda dėl vagystės ar išsikrauna jo baterija? Ar jo mintys nuolat sukasi apie mobilųjį telefoną? Ar jis gali išvykti be jo atostogauti, išjungti laisvalaikiu ar naktį?

Priklausomybės indikatorius – naudojimo laikas

Kai japonų vyriausybė užsakė tyrimus šia tema, vienas ekspertų komisijos narys pranešė jai savo išvadas apie paauglius mobiliųjų vartotojus: „Jie judina nykščius net valgydami ar žiūrėdami televizorių.“ Dauguma be savo mėgiamo prietaiso jaučiausi nepasitikintys savimi. Ekspertas prisipažino nerimaujantis dėl jaunų žmonių bendravimo sugebėjimų: „Jie naudoja mobilųjį kaip ramentą, kai reikia įveikti problemas namuose ar mokykloje.“

Koks būtų normalus telefono naudojimas?

Čia neminėsime spąstų, kai telefonas turi būti naudojamas pagal darbo pobūdį. Apsiribojime tais atvejais, kai telefonas tampa stabu, talismanu, garsiakalbiu bei pašto dėžute ir kai jo savininkas realybėje nebendrauja su kitais, kai jo prisirišimas prie prietaiso toks stiprus, kad neįsivaizduoja gyvenimo be jo.

Mokslininkai iš Floridos jau seniai susidomėjo šiuo fenomenu. Jie bando nustatyti ribas tarp normalaus ir nesveiko mobilaus telefono naudojimo. Kada jo naudojimas būna prasmingas, o kada prasideda priklausomybė, galinti virsti liga?

Nuolatinis žinučių tikrinimas ir atsakiklio įjungimas, kai šeimininkas negali atsiliepti, jiems atrodo svarbiausi priklausomybės kriterijai.

„Abstinencijos“ reiškiniai praradus statuso simbolį

Kai priklausomybė nuo mobilaus veda prie baimės ir depresijos, kai žmogus neranda vietos nesulaukęs pranešimo, kai telefono prietaisas sukelia nusivylimus, medikai ragina susirūpinti. Vaikų ir paauglių tyrimai parodė, kad įsigiję pakankamai modernų prietaisą jei pasijunta laimingi, nes juo išreikiamas socialinis statusas. Svarbiausias tikslu tampa įsigyti prestižinį aparatą („Niekur be savo mobilaus!“), o ne tikroji jo paskirtis – skambinti. Statuso simbolio praradimas gali sukelti nerimą, panašų į fizinius ir psichinius nuo abstinencijos kenčiančio alkoholiko ar narkomano požymius.

Priklausomybės nuo mobiliojo telefono tendencijas tyrinėjantys ekspertai nepraranda optimizmo. Jie tikisi, kad žmonės išmoks tinkamai naudotis naujų technologijų privalumais. Mobilusis telefonas juk buvo išrastas ne tam, kad žmogus atsiribotų nuo pasaulio ir bendrautų su technika. Jis skirtas įveikti susvetimėjimui ir turi padėti puoselėti realius ryšius su kitais žmonėmis.