Neseniai buvo prabilta apie tai, kad vaikams psichologinę pagalbą telefonu teikianti „Vaikų linija“ dėl lėšų stygiau gali nutraukti savo veiklą. „Vaikų linijos vadovo Roberto Povilaičio teigimu, ketvirtadalį reikiamos sumos „Vaikų linija“ surinko iš rėmėjų lėšų, bet dar 74 proc. reikalingos sumos trūksta, o nuo liepos mėnesio „Vaikų linija“ Vilniuje gali nebeturėti patalpų, nes neišgali jų nuomoti komercinėmis kainomis. Tokia situacija privertė atkreipti dėmesį ir į kitų psichologinę pagalbą teikiančių tarnybų padėtį, kuri taip pat nėra gera.

Pagalba internetu prieinamesnė

Į klausimą, kokia situacija Lietuvoje kalbant apie psichologinės pagalbos linijas ir, ar pagalba lengvai pasiekiama tiems, kurie jos ieško, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPA) vadovas Paulius Skruibis sakė: „Vienavertus – tikrai pasiekiama, nes Lietuvoje veikia penkios psichologinės pagalbos tarnybos: „Jaunimo linija“ – jaunimui, „Vaikų linija“ – vaikams, „Vilties linija“ – sauaugusiems, pagalbos moterims linija ir linija „Doverije“, kuri skirta Visagino rajono gyventojams ir psichologinė pagalba teikiama ne lietuvių kalba. Šios tarnybos teikia pagalbą telefonu ir internetu.“

Pašnekovo teigimu, kartais pagalba internetu daug prieinamesnė, nes atsakoma į visus rašančiųjų laiškus. „Su skambučiais truputį kitokia situacija, nes skambučių sulaukiame žymiai daugiau nei savanoriai gali atsakyti, tad atsakymas į klausimą, ar pagalbos pakanka – ir taip ir ne: galimybių yra, bet jos nėra šimtaprocentinės.“

Trūksta pusės sumos

Paklaustas, ar tiesa, kad finansavimo klausimas yra aktualus ne tik „Vaikų linijai“, bet ir kitoms psichologinės pagalbos tarnyboms, pašnekovas sakė: „Neseniai atlikome analizę, kiek kainuoja pasichologinės pagalbos tarnybos paslauga. Šiuo metu tarnybos minėtų paslaugų organizavimui išleidžia per metus apie 1 miln. 200 tūkst. litų. Ši suma turi būti dalijama dvylikai organizacijų, nes, pavyzdžiui, „Jaunimo linija“ veikia trijuose miestuose – Vilniuje Kaune ir Klaipėdoje, o dirba apie 150 savanorių. Mano nuomone, padalijus šią sumą dvylikai tarnybų – išlaidos šiai paslaugai gana kuklios.“

Pašnekovo teigimu, pasichologinės pagalbos tarnybos verčiasi turėdamos minimalius išteklius: „Šių organizacijų vadovams mokami labai maži atlyginimai ir žmonės jose dirba ne visą darbo dieną – priversti ieškoti ir kitų pragyvenimo šaltinių arba dirbama iš savanoriškų paskatų. Šioms tarnyboms, kad jos galėtų funkcionaliai dirbti, reikia apie 2 mln. litų. Šiuo metu tarnybos yra surinkusios 644 tūkstančius litų iš remėjų. Vadinasi, net iki taupiausio biudžeto varianto trūksta tokios pat sumos, kaip surinktoji“, – kalbėjo P. Skruibis.

Savanorių trūkumo nejaučia

Pašnekovas tikino, kad savanorių trūkumo tarnybos tikrai naujaučia, bet trūksta pajėgų savonorių atrankos ir apmokymų vykdymui. „Kai pabendraujama su kolegomis iš užsienio, jie stebisi, kaip už tokią sumą galima vykdyti tiek veiklos. Didelė lėšų dalis skiriama darbui su savanoriais – jų mokymui, veiklos koordinavimui. Jei turėtume galimybę rengti daugiau mokymų, išplėstume patalpas ir kiekvienoje tarnyboje galėtume įsteigti bent po kelis nuolatinių darbuotojų etatus, tuomet ir norinčių savanoriauti atsirastų daugiau. Žinoma, tokiu atveju ir atsakymų į skambučius procentas būtų žymiai didesnis nei yra dabar.“